logo
Video žaidimai

Are computer games is a sport?

Jeigu reiktų apibrėžti sporto sąvoką, tuomet pirmiausiai į galvą šautų tai, jog sportas yra užsiėmimas, kurio metu atliekami tam tikri fiziniai arba protiniai pratimai, reikalaujantys treniruočių ir pasiruošimo. Šiandien sportas yra kiek platesnė sąvoka, vis daugiau užsiėmimų ar net laisvalaikio praleidimo būdų galima pavadinti sportu. Pasaulyje vis dažniau galima išgirsti apie elektroninį sportą ir rengiamus turnyrus. Lietuvoje, susidomėjimas šiuo sportu taip pat gana didelis.

Elektroninis sportas gali būti apibrėžiamas kaip varžybos, kuriose žaidžiami kompiuteriniai žaidimai, taip pat šis sportas dar gali būti vadinamas el. sportu, kibersportu, bei profesionaliomis kompiuterinių žaidimų varžybomis. Vis daugiau šalių pripažįsta vaizdo žaidimus kaip pilnavertę sporto šaką, kurioje galima kovoti dėl geriausio sportininko titulo. Šiuo sportu užsiimantys asmenys valandų valandas praleidžia žaisdami kompiuterinius žaidimus ir treniruodami savo įgūdžius varžyboms. Šios sporto šakos sportininkai turi ir savo pavadinimą, jie vadinami kiberatletais. Kiberatletai treniruojasi kiekvieną dieną, maždaug po 5-9 valandas per dieną, 7 dienas per savaitę. Kol įprastų sporto šakų sportininkai treniruojasi sporto salėse, aikštelėse ar gryname ore, kiberatletai pluša ir miklina savo pirštus uždarose patalpose spaudinėdami pelės ir klaviatūros mygtukus, bei tobulindami strateginius ir kitokius įgūdžius reikalingus šiam sportui. Sportu galima užsiimti ir komandose ir individualiai. Elektroninio sporto atletai turi treniruotis, kad sustiprintų reakciją ir koncentraciją į žaidimą.

Užsiimantys šiuo sportu profesionaliai ir skiriantys tam tikrai daug laiko, gali iš šio sporto užsidirbti pragyvenimui. Profesionalūs sportininkai žaidžia aukščiausio lygio turnyruose, kuriuose už prizines vietas skiriami nemenki piniginiai apdovanojimai. Tokius turnyrus paprastai remia stambios įmonės, todėl joms skiriama nemažai pinigų, be to turnyrai transliuojami ir per televiziją bei turi savo komentatorius. Akivaizdu, jog šis sportas jau pamėgtas ir vertinamas įtakingų žmonių, kurie finansuoja ir visaip kitaip remia tokias varžybas. Kompiuterinių žaidimų atsiradimo pradžioje, nebuvo galima nė pasvajoti, jog kada nors jie taps tokie populiarūs, bus rengiami turnyrai ir tai bus laikoma sportu. Praeityje daug kas atrodė kitaip, o galbūt ir neįmanoma. Buvo sunku patikėti, jog naujosios technologijos šitaip užkariaus pasaulį ir užsitikrins garbingą vietą šiuolaikinėje visuomenėje.

Kol kas šis sportas populiariausias Pietų Korėjoje, tačiau sparčiai populiarėja ir kitose pasaulio šalyse. Lietuvoje susidomėjimas šiuo sportu taip pat didėja, vis daugiau žmonių užsiima tuo profesionaliai. Keletas lietuvių jau dalyvauja ir pasaulinio lygio turnyruose, bei užima visai neblogas vietas, taip garsindami savo šalį bei populiarindami el. sportą Lietuvoje. Įdomu tai, jog daugelio nuomone stebėti elektroninio sporto turnyrus yra neįdomu, tačiau įvairiais duomenimis, 2013 m. „League of Legends“ pasaulio čempionatą tiesiogiai stebėjo maždaug 32 milijonai žiūrovų! Išvydus tokius skaičius, abejonės apie šio sporto populiarumą iškart išsklaidomos. Skeptikų nuomone, tokios varžybos nėra reikalingos ir elektroninis sportas neturėtų vadintis sporto šaka, tačiau skaičiai kalba patys už save.

Elektroninis sportas yra sparčiai auganti ir populiarėjanti niša, pritraukianti vis daugiau sportininkų ir verslininkų. Gerai žinomos ir smulkesnės kompanijos noriai sutinka tapti turnyrų rėmėjais. Ši sporto šaka gali būti priskiriama protiniams žaidimams, nes smegenys čia turi būti itin aktyvios, žaidėjai turi būti budrūs ir pasižymėti greita reakcija. Reiktų paminėti ir tai, jog kibersportu nebūtinai turi būti užsiimama profesionaliai, tai gali būti hobis arba tiesiog atipalaidavimo būdas po sunkios darbo dienos. Kuriama įvairiausių naujų žaidimų, pritraukiančių vis naujų šio sporto aistruolių. Tai sportas atviras visiems, todėl juo gali užsiimti visi norintys ir pasitikintys savo jėgomis.

Video žaidimai

Celebrities are playing computer games

Vaizdo žaidimai dažnai asocijuojasi su gana uždaro būdo asmenimis, per naktis žaidžiančiais kompiuterinius žaidimus ir nematančius dienos šviesos. Daugelio nuomonė apie kompiuterinių žaidimų mėgėjus būtent tokia. Tačiau tai tik vienas iš daugelio nusistovėjusių stereotipų. Iš tiesų kompiuterinius žaidimus mėgsta įvairiausio plauko ir socialinės padėties žmonės. Galbūt kiek netikėta, tačiau įžymūs žmonės taip pat turi priklausomybę kompiuteriniams žaidimams ir turėdami laisvo laiko jį išnaudoja būtent kompiuteriniams žaidimams. Įdomiausia, jog priklausomi yra ne tik žinomi vyrai, tačiau ir moterys, kurios to visiškai neslepia, netgi didžiuojasi tuo, jog gali būti lygiavertės žaidėjos su vyrais. Kas gi šie žmonės? Štai:

  • Daniel Craig – puikiai pažįstamas aktorius, suvaidinęs Džeimsą Bondą. Teigiama, jog aktorius buvo gana stipriai pasinėręs į kompiuterinius žaidimus, vieni jo mėgiamiausių „Halo“ ir „Guitar Hero“. Dėl žaidimų jis dažnai pykdavosi su dabar jau buvusia savo mergina.
  • Vin Diesel – garsus Holivudo aktorius neslepia savo priklausomybės kompiuteriniams žaidimams. Aktorius netgi buvo internete pasidalinęs vaizdo įrašu, kuriame jis, kartu Su Paul Walker žaidžia „World of Warcraft“ žaidimą.
  • Mila Kunis – žymi amerikiečių aktorė taip pat turi aistrą kompiuteriniams žaidimams. Nors įprastai kompiuterinius žaidimus mieliau renkasi vyrai, Mila yra viena tų moterų, kurios taip pat puikiai žaidžia ir gali lygiuotis su vyriškos lyties atstovais. Pati aktorė vieno interviu metu teigė, jog buvo taip įsitraukusi į „World of Warcraft“ žaidimą jog valandų valandas dėvėdama vien apatinius žaisdavo šį žaidimą ir tikino esanti gana gera žaidėja.
  • Snoop Dogg – žymus amerikiečių reperis labai mėgsta kompiuterinius žaidimus. Reperis tikino turintis didžiulę aistrą kompiuteriniams žaidimams. Jo balsu įgarsintas „Call of Duty: Ghosts“.
  • Megan Fox – gerai žinoma aktorė, garsėjanti savo nepriekaištinga išvaizda. Nepaisant savo moteriškumo, aktorė neslepia savo aistros vaizdo žaidimams. Ji labai mėgo žaidimą „Halo“, o taip pat teigė jog dar vienas jos mėgiamiausių yra „Mortal Combat“.
  • Dave Chapelle – žymus komediantas, sako, jog jo aistra yra žaidimas „World of Warcraft“. Jis tai sako atvirai ir nieko neslėpdamas, o kartais net kuria populiarių žaidimų personažų parodijas.
  • Ice-T – žinomas reperis ir televizijos žvaigždė laisvu laiku neatsispiria kompiuteriniams žaidimams. Kaip ir daugelis žymių žmonių, jis taip pat prisipažino esąs didžiulis žaidimo „Call of Duty“ fanas.
  • T-Pain – reperis prisipažįsta esantis priklausomas nuo kompiuterinių žaidimų, tačiau nieko blogo tame nemato. Iš pradžių jis bandė slėpti šį faktą, tačiau vėliau suprato, jog nėra tikslo ir prisipažino viešai bei teigė, jog jam tai tiesiog linksma pramoga.
  • Robin Williams – garsus aktorius būdamas gyvas labai mėgo kompiuterinius žaidimus. Jis buvo didžiulis „Legend of Zelda“ gerbėjas ir netgi savo dukrą pavadino Zeldos vardu! Be to, aktorius taip pat mėgo ir vieną populiariausių žaidimų „World of Warcraft“.

Akivaizdu jog kompiuteriniams žaidimams negali atsispirti ne tik paprasti mirtingieji, tačiau ir gerai žinomi žmonės. Labai tikėtina, jog šį sąrašą gali papildyti dar nemažai žinomų žmonių, kurie neprisipažįstą apie šį pomėgį viešai, tačiau tikrai tuo užsiima. Be to, yra daugybė jaunų talentų, kurie su naujosiomis technologijomis užaugo, todėl neišvengiamai jie taip pat gali būti įtraukti į šį sąrašą. Gyvename naujų technologijų amžiuje, todėl natūralu, kad kompiuteriniai žaidimai ir visa kas yra nauja įtraukia daugybę žmonių. Net ir gerai žinomuose Holivudo filmuose, kuriuose vaidino ir anksčiau minėti aktoriai, galima išvysti vaizdo žaidimų. Kartais žaidimai netgi įkvepia naujus muzikinius kūrinius ar net vaidmenis.

Rekomendacijos

Priklausomybė nuo kompiuterio ir kompiuterinių žaidimų

Naujos technologijos sparčiai įsiveržė į mūsų kasdienius gyvenimus ir užėmė svarbią vietą. Nepastebimai telefonams, kompiuteriams, televizoriui ir kitiems elektroniniams prietaisams skiriame didžiąją dalį savo laiko. Žmonės paskęsta virtualioje realybėje ir praranda laiko nuovoką. Tai blogina tarpusavio santykius, silpsta regėjimas, mažėja koncentracija į svarbius dalykus. Atsiradus naujosioms technologijoms net ir to nenorint, jos pasiglemžia daug svarbaus ir brangaus laiko.

Kompiuteris reikalingas visur ir kiekvieną dieną. Šiandien, turbūt nei viena darbovietė neišsiverstų be kompiuterio ir interneto. Dienų dienas, valandų valandas žmonės prikaustomi prie kompiuterių ekranų ir skęsta virtualiame pasaulyje. Žinoma, kompiuteriai labai palengvina darbą, mokymąsi ir panašiai, tačiau nuo jų žmonės tampa priklausomi. Ypač prasta situacija yra kalbant apie kompiuterinius žaidimus. Jau ne vienerius metus ši problema pastebima ir kelia nerimą. Paaugliai, o taip pat ir suaugę yra labai įnikę į kompiuterinius žaidimus. Atsisėdę prie kompiuterio jie pamiršta apie realų laiką ir valandų valandas žaidžia įvairaus žanro žaidimus. Atitraukti juos nuo kompiuterio ekrano – labai sunku. Tai gana rimta problema, kuri jau laikoma priklausomybe. Žaidimai paveikia žmonių psichiką, nebematoma nieko aplink, susikoncentruojama ir gyvenama žaidimų sukurtame pasaulyje, siekiant pereiti į naujus lygius, bei pasiekti kuo geresnį rezultatą. Pastebima, jog vis jaunesni vaikai tampa priklausomi nuo kompiuterinių žaidimų. Žaidimų industrija dabar itin klesti ir sukuria daugybę įvairiausių žaidimų visoms amžiaus grupėms. Laimė, jog jaunesnius vaikus nuo kompiuterio atpratinti yra šiek tiek lengviau, tačiau sunerimti tikrai yra dėl ko. Kompiuteriniai žaidimai dažnai atlieka atpalaiduojamą funkciją, kuomet žmonės pavargsta nuo darbų, problemų, rūpesčių, paskendę virtualioje realybėje jie pamiršta apie realų pasaulį ir juos supančias problemas. Tai viena priežasčių, kodėl tiek daug žmonių tampa priklausomais.

Dauguma vaikų ir paauglių žaidžia paslapčia nuo tėvų. Jie išnaudoja laiką kol tėvų nėra namie ir sėda prie kompiuterio vos grįžę iš mokyklos. Nuo to nukenčia mokslai, nes visas dėmesys skiriamas kompiuteriniams žaidimams. Tarp berniukų, vaikinų ir vyrų populiariausi žaidimų žanrai yra koviniai, veiksmo, strateginiai. Tokiuose žaidimuose reikia kovoti, žudyti ir naudoti kitokį smurtą, o tai skatina agresyvumą. Akivaizdu, jog šiuolaikiniai moksleiviai yra gerokai agresyvesni nei anksčiau, juos dažnai užvaldo pykčio ar smurto protrūkiai, kurie ne visuomet baigiasi laimingai. Itin jaučiamas polinkis smurtauti. Mažieji taip pat greitai perima žaidimų manieras ir stengiasi jas atkartoti susitikę savo bendraamžius. Žaidimai neretai tampa pagrindine pokalbių tema, dalijamasi patirtimi, patarimais ir kitais dalykais. Dar viena blogybė yra ta, jog nuo per ilgo žaidimo kompiuteriu, nukenčia bendravimas. Jaunimas sunkiai užmezga naujas pažintis, sunku rasti bendrą kalbą, o be to kartais tam net nelieka laiko. Įvairios studijos ir tyrimai įrodė, jog priklausomybė kompiuteriui ir kompiuteriniams žaidimams yra tokia pat rimta, kaip ir kitos priklausomybės.

Visuomenė jaučia šių priklausomybių žalą, tačiau ne visi sutinka jų atsikratyti. Asmenys, kurie yra priklausomi, dažnai tokiais nesijaučia, jiems atrodo normalu valandų valandas praleisti prie kompiuterio ir skęsti virtualioje realybėje. Artimieji susirūpinę, skatinama ieškoti priemonių kaip kovoti su šiomis blogybėmis. Vis dėlto, susidomėjimas žaidimais nemažėja, dabar ypač populiarėja žaidimai išmaniaisiais telefonais, todėl tai dar labiau sustiprina šią priklausomybę. Asmenys gali žaisti bet kur ir bet kada. Žaidimai neretai atstoja draugus, santykius su artimaisiais. Nukenčia darbas ir mokslai. Nepaisant to, žaidimų kūrėjai nesustoja ir kuria visa naujus žaidimus, jiems tai labai lengvi pinigai ir pripažinimas, todėl niekas nenori praleisti tokios galimybės. Technologijos ir šiuolaikiniai elektronikos prietaisai tikrai palengvina gyvenimus, tačiau tuo pačiu turi ir neigiamų ypatybių. Kovoti su priklausomybėmis yra sudėtinga, atrodytų toks nekaltas dalykas kaip žaidimai negali būti pavojingas, tačiau realybė yra kitokia. Vienas iš būdų, padedančių mažiau laiko praleisti prie kompiuterio yra realus bendravimas, reikia kuo daugiau laiko praleisti su artimaisiais ir šeimos nariais. Kad ir kaip mus kartais varžo laikas – šeima visuomet turi būti pirmoje vietoje, kuo daugiau laiko praleisite kartu, tuo mažiau jo liks pašaliniams ir nereikšmingiems dalykams.