logo
Video žaidimai

Populiariausias visų laikų kompiuterinis žaidimas

Šiandien pasaulyje yra sukurta nesuskaičiuojama galybė kompiuterinių žaidimų. Juos žaidžia visi, žaidimams nėra taikomi amžiaus apribojimai, tereikia išsirinkti labiausiai patinkantį. Žaidimų pramonė šiandien tikrai klesti ir nestovi vietoje. Kuriami dar tobulesni ir unikalūs žaidimai, pritraukiantys milijonus gerbėjų visame pasaulyje. Nuo žaidimų atsiradimo istorijos iki šių dienų, praėjo nemažai laiko, žaidimai labai keitėsi, didėjo jų įvairovė ir prieinamumas. Šiandien kiekvienas turintis kompiuterį ar išmanųjį telefoną, gali nevaržomai žaisti įvairiausius žaidimus. Pagal įvairiausius kriterijus, kiekvienas žaidėjas gali išsirinkti labiausiai patinkančius ir asmeninius poreikius atitinkančius žaidimus.

Per gana nemenką kompiuterinių žaidimų istoriją, sukurta tikrai daug ir įvairių žaidimų. Vieni jie sulaukė didžiulės sėkmės ir populiarumo, kiti didelio susidomėjimo nesusilaukė ir gyvavo vos keletą mėnesių ar net dienų. Peržvelgus visų laikų populiariausių žaidimų istoriją, akivaizdu, jog populiariausias žaidimas, be konkurencijos yra TETRIS. Tikriausiai išgirdus šį pavadinimą nekyla jokių klausimų. Tai žaidimas, kurį žino kiekvienas. Tetris yra klasikinis žaidimas, sukurtas 1984 m., bet žaidžiamas dar ir šiandien. Labiausiai išpopuliarėjo XX a. 9 dešimtmetyje. Tai žaidimas, kuris gali būti vadinamas „nemirtingu“. Jau nuo žaidimo sukūrimo, jis laikydavosi topų viršūnėse. Per visą žaidimo istoriją yra parduota 495 mln. kopijų. Jį galima žaisti kompiuteriais, išmaniaisiais telefonais, žaidimų konsolėmis. Tetris populiarus tarp visų amžiaus grupių. Tetrio pavadinimas kilo iš graikiško žodžio „tetra“, reiškiančio „keturi“ (kiekvienas tetrominas sudarytas iš keturių kvadratinių blokų) ir žodžio „tennis“, šis žodis pasirinktas dėl to, jog tai buvo žaidimo kūrėjo mėgiamiausia sporto šaka. Žaidimo figūrėlės vadinamos „tetrominais“. Nors žaidimas sukurtas 1984 m., iki pat 1990 m. negavo jokio pelno. Vėliau Tetris tapo vienu pelningiausiu visų laikų žaidimu, kurį žino kiekvienas. Žaidimas tapo toks populiarus, jog netgi buvo rengiami žaidimo turnyrai, o kiekvienas vaikas svajojo gauti Tetrio žaidimų kompiuteriuką. Didelio populiarumo iš žaidėjų susilaukęs žaidimas sudomino ir mokslininkus. Buvo įrodyta, jog žaidimas gerina smegenų veiklą, padeda nusiraminti, numesti svorio ir net mesti rūkyti! Be to, buvo nustatyta, jog labai ilgai žaidžiant Tetrį, visur ima vaidentis žaidimo kaladėlės, o tai vadinama Tetrio efektu. Tetrio išradėjas buvo rusų inžinierius Alexey Pajitnov. Teminę Tetrio melodiją taip pat įkvėpė Rusija, tai buvo rusų folkloro daina „Korobeiniki“. Didžiausias kada nors pasiektas Tetrio rezultatas yra 999,999, jei pasiekėte ką nors panašaus, esate nepaprastas žaidėjas, pasiekti tokiam rezultatui reikia tikrai daug laiko ir treniruočių. Žaidimas toks populiarus, jog yra atlikta įvairiausių tyrimų ir eksperimentų, vieno jų metu įrodyta, jog Tetris nėra toks žaidimas, kurį būtų galima žaisti be galo, vis tiek anksčiau ar vėliau suklysite ir žaidimas baigsis. Tetrio žaidimas labai reikšmingas Rusijos kultūros istorijai, tai įrodo ir tai, jog 2014 m. Sočio parolimpinių žaidynių uždarymo metu, žodis „impossible“ (liet. neįmanoma) buvo sudėliotas iš įvairiaspalvių šio žaidimo blokų. Kadangi žaidimas buvo išties populiarus, jo kūrėjai buvo sukūrę mygtuką „boss button“, jis buvo skirtas tam, kad asmenys, žaidžiantys šį žaidimą darbo metu, vieno mygtuko paspaudimu galėtų apsimesti, jog dirba, nes ekrane pasirodydavo įvairūs skaičiavimai.

Žaidimo populiarumas tikrai didžiulis, net ir dabar, kai rinka pripildyta įvairiausių žanrų žaidimų, Tetris vis dar išlieka populiarus. Žinoma, dabar žaidimas žaidžiamas rečiau, nes yra galybė kitų, šiuolaikiškesnių žaidimų, tačiau tai žaidimas jau tapęs klasika. Kiekvienas jį žino ir daugumai jis sukelia tam tikrus sentimentus. Žaidimas įėjęs į istoriją ir tapęs itin populiariu, jis užkariavo daugelio širdis ir priversdavo nuo jo neatsitraukti valandų valandas.

Rekomendacijos

Geroji ir blogoji kompiuterinių žaidimų pusės

Gali būti, jog jūsų namuose gyvena žaidimų maniakas, kuris valandų valandas praleidžia prie kompiuterio, žaisdamas įvairius žaidimus, nenorėdamas nieko kito. Keičiasi jo elgesys, krenta pažymių vidurkis, bei pastebimos kitos su elgesiu susijusios problemos. Daugelis tėvų skundžiasi, jog jų vaikai per daug laiko praleidžia prie kompiuterio, tačiau jie nežino kaip su tuo kovoti. Pažįstama situacija? Tuomet šis straipsnis būtent jums.

Žaidžiantiems, tai puikus atsipalaidavimo būdas. Artimieji ir šeimos nariai gana susirūpinę, dėl vaikų, vyrų, brolių ar kitų asmenų per ilgo sėdėjimo prie kompiuterio. Tačiau, nustatyta, jog yra geroji ir blogoji žaidimų pusės.

Kompiuterinių žaidimų privalumai:

  • Gerinama akių ir rankų koordinacija. Įrodyta, jog vaizdo žaidimai gerina vizualinius ir erdvinius įgūdžius. Kai kurie žaidimai reikalauja itin greitos koordinacijos ir pastabumo, todėl žaidėjai turi labai greitai galvoti ir spaudinėt pelės ar klaviatūros mygtukus. Paspaudimai turi būti labai greiti ir tikslūs.
  • Padeda išspręsti problemas. Taip pat yra įrodyta, jog žaidimai padeda lavinti problemų sprendimo įgūdžius. Žaidimo metu tenka susidurti su įvairias iššūkiais ir problemomis, juos išspręsti reikia labai greitai. Kiekvienas žaidėjas turi susidoroti su galybe sudėtingų situacijų, todėl manoma, jog greitas tokių virtualių problemų sprendimas prisideda ir lavina realių problemų sprendimą.
  • Lavina vaizduotę. Yra skeptikų, manančių, jog vaizduotė kaip tik slopinama, tačiau neregėti vaizdai ir herojai kaip tik lavina vaizduotę. Jie skatina kurti, galvoti ir atrasti tai, kas neregėta. Be to, dažnai sapnuojami vaizdingesni sapnai.
  • Lavina atmintį. Žaidimuose gausu įvairių strategijų, ginklų, veiksmų, kiekvienas klaviatūros mygtukas taip pat turi savo reikšmę, viską reikia atsiminti, jog greitai ir laiku būtų galima panaudoti ir nugalėti priešus ar įveikti tam tikras užduotis.
  • Skatina komandinius įgūdžius. Dažnai žaidimai žaidžiami internete su kitais žaidėjais, norint laimėti ir užduotis atlikti sėkmingiau ir laiku, reikia tarpusavyje bendrauti, kurti strategijas ir žaisti komandiškai. Atrodo paprasti dalykai, tačiau jie iš tiesų prisideda prie komandinių įgūdžių formavimo ir noro dirbti kartu.

Yra ir daugiau kompiuterinių žaidimų privalumų: lavinamas strateginis mąstymas, lengviau naudojamasi instrukcijomis, skatinama vienu metu atlikti kelias užduotis, tampa lengviau naudotis įvairiais žemėlapiais, greičiau apdorojama ir įsisavinama informacija.

Vis dėlto yra ir neigiama kompiuterinių žaidimų pusė:

  • Skatinamas agresyvumas. Pastebėta, jog asmenys, kurie žadžia įvairius šaudymo ar kovinius žaidimus yra linkę į agresiją ir smurtą. Tokie asmenys psichologiniu arba fiziniu smurtu terorizuoja savo bendraamžius ir kitus žmones. Dažnai jų mintys ir veiksmai tampa labai agresyvūs.
  • Diegiamos netinkamos vertybės. Žaidžiant internetu, dažnai tarpusavyje bendraujama negražiais ir netaktiškais posakiais, kurie skatina taip kalbėti ir realioje aplinkoje. Be to, žaidimuose dažnai žeminamos moterys, jos beveik visuomet vaizduojamos kaip silpnos ir tik seksualios būtybės.
  • Socialinis atsiskyrimas. Tie, kurie žaidžia kompiuterinius žaidimus, labai daug laiko praleidžia prie kompiuterio, uždaroje patalpoje, su niekuo nebendraudami. Tai neigiamai veikia bendravimo ir kitus socialinius įgūdžius, neretai tokie žmonės sunkiau randa bendrą kalbą su kitais žmonėmis ir sunkiau susiranda draugų.
  • Atsiranda įvairių sveikatos problemų. Ilgas sėdėjimas prie kompiuterio nėra naudingas sveikatai. Kūnas suskurtas taip, kad nuolat judėtų, sportuotų, būtų aktyvus. Žaidžiant, ilgą laiką tenka sėdėti ir spoksoti į ekraną. Nuo to nukenčia ir regėjimas, silpsta akys. Be to atsiranda svorio problemų, dažnas nutukimas.

Turint artimų žmonių, kurie labai įnikę į kompiuterinius žaidimus, reikėtų visais būdais paįvairinti jų dienotvarkę ir pasistengti, kad laikas prie kompiuterio nebūtų toks ilgas. Nors yra ir naudingų dalykų, kuriuos teikia kompiuteriniai žaidimai, svarbu, jog jie nepasiglemžtų viso laisvalaikio bei liktų laiko šeimai, artimiesiems, draugams ir kitiems užsiėmimams.

Žaidimų žanrai

Populiariausi kompiuterinių žaidimų žanrai

Šiandien galima rinktis iš galybės kompiuterinių žaidimų žanrų. Kiekvienas gali išsirinkti sau labiausiai patinkančius, įtraukiančius. Nuo kompiuterinių žaidimų atsiradimo, žaidimai labai patobulėjo, išties būtų labai sunku lyginti pirmuosius žaidimus ir dabartinius. Skyrėsi viskas, pradedant grafika ir baigiant žanrais. Susidomėjimas taip pat nebuvo labai didelis, tam prireikė nemažai laiko, tačiau dabar kompiuteriniai žaidimai itin populiarūs. Ypač juos mėgsta paaugliai. Tarp daugybės skirtingų žarų, visgi yra pagrindiniai, kuriuos renkasi daugiausiai žaidėjų.

  • Vaidmenų žaidimai – tokio tipo žaidimuose, žaidėjas valdo vieną arba kelis veikėjus, kurie yra vienokio arba kitokio tipo kovotojai. Žaidimuose pilna įvairiausių fantastinių būtybių, kurios keliauja po įvairias žaidimų pasaulio vietoves. Tokie žaidimai taip įtraukia, jog norima žaisti ir pereiti žaidimą dar ir dar kartą. Pagrindinis žaidimo bruožas yra kelti veikėjo lygį, tyrinėti vietoves, kovoti ir spręsti galvosūkius.
  • Sporto žaidimai – tokiuose žaidimuose paprastai vaizduojamos įvairios sporto šakos. Vyrauja įvairūs komandiniai ir konkurenciją skatinantys žaidimo stiliai. Įprastai vaizduojamos tradicinės sporto šakos. Itin populiarūs lenktynių, krepšinio, futbolo žaidimai. Žaidėjai rungtyniauja su kitais priešininkais arba prieš laiką.
  • Koviniai/muštynių žaidimai – tokiuose žaidimuose imituojamos kovos tarp veikėjų. Veikėjus gali valdyti skirtingi žaidėjai, arba kompiuteris. Tokiuose žaidimuose naudojami koviniai judesiai, fiziniai puolimai. Jie reikalauja greitos reakcijos ir tikslumo. Koviniai žaidimai itin populiarūs tarp paauglių.
  • Strateginiai žaidimai – tokiems žaidimams reikia gerai planuoti veiksmus, atsargiai ir įgudusiai mąstyti. Vieni populiariausių tokio žanro žaidimai yra realaus laiko strategijos. Juose žaidėjai realiu laiku stato pastatus, kaupia išteklius, stiprina savo armiją. Visi kovotojai, sprendimus priima vienu metu. Geriausiai žinomi šio tipo žaidimai yra „Age of Empires“, „Dawn of War“, „Warcraft“.
  • Pirmojo asmens šaudyklės – žaidimuose akcentuojamas šaudymas ir kovos, kurias valdo žaidėjas. Žaidžiant tokius žaidimus, vaizdas matomas veikėjo akimis. Populiariausi tokio tipo žaidimai yra „Call of Duty“, „Battlefield“, „Team Fortress“.
  • Trečiojo asmens šaudyklės – tokiuose žaidimuose akcentuojamas šaudymas iš trečiojo asmens perspektyvos. Žaidėjai mato vaizdą iš už veikėjo nugaros. Taip žaidėjas gali daugiau ir plačiau pamatyti. Čia galima atlikti įvairius judesius, tokius kaip panirimas į vandenį, ridenimasis, šuoliai, pritūpimai. Vienas žinomiausių trečiojo asmens šaudyklės žaidimų yra „Gears of War“.
  • MOBA – geriau žinomi, kaip internetinės kovų arenos arba veikslo realaus laiko strategijos. Čia įprastai žaidžiama po dvi žaidėjų komandas skirtinguose mačuose. Kiekvienas žaidėjas gali valdyti po vieną veikėją. Pabrėžiamas kooperatyvinis žaidimas. Gerai žinomas šio tipo žaidimas yra „League of Legend“.

Žaidimų žanrų ir požanrių yra išties daug. Atrodo, jog kiekvieną dieną išleidžiamas vis naujas, dar nematytas žaidimas, jungiantis įvairių žanrų elementus. Kiekvienas žaidimas stengiasi turėti kažką savito ir išsiskirti. Dabartiniai žaidimų kūrėjai turi gerai pasukti galvas ir pasistengti suskurti kažką unikalaus, nes suskurta yra išties daug. Tokia gausybė žanrų ir žaidimų, leidžia kiekvienam išsirinkti tai, kas labiausiai patinka. Vieni labiau mėgsta strateginius, loginio mąstymo ar lenktynių žaidimus, o kitiems labiau patinka koviniai, veiksmo žaidimai. Taigi, siekiant patenkinti kiekvieno poreikius, kasmet yra sukuriama šitiek daug žaidimų. Paprastai žaidimai atima nemažai laiko ir suteikia priklausomybę, tačiau žaidimų kūrėjai to ir siekia, jie orientuojasi į kuo platesnę auditoriją ir nori, kad žaidimai taptų kuo populiaresni ir prieinami visoms amžiaus grupėms. Žaidimai taip pat kuriami pramoginiais bei edukaciniais tikslais, be to, pastarieji dabar taip pat labai populiarūs ir naudojami įvairiuose užsiėmimuose bei lavinimuose.

Video žaidimai

Įdomūs faktai apie kompiuterinius žaidimus

Gyvename tikrame technologijų amžiuje, viskas yra kompiuterizuota ir nuolat esame apsupti įvairiausių elektronikos prietaisų bei naujų technologijų. Savo ar ne savo noru, gana nemažai laiko praleidžiame naudodamiesi kompiuteriais ir išmaniaisiais telefonais. Tai pagrindiniai darbo įrankiai, be kurių savo darbo vietą vargu ar įsivaizduotume. Kompiuteriai labai palengvina kasdienybę. Jais galima atlikti įvairiausius dalykus, apsipirkinėti, sumokėti mokesčius, tvarkyti reikalus, bendrauti, žiūrėti filmus, žaisti ir t.t Kompiuteriniai žaidimai šiandien išties populiarūs, jų populiarumas toks didžiulis, jog tai jau vadinama sportu. Kasmet ši sporto šaka pritraukia vis daugiau aistruolių. Tai sportas, kuris vertinamas arba labai gerai, arba jo visiškai nemėgstama. Kompiuteriniai žaidimai populiarūs ir tarp vaikų ir tarp suaugusių. Šiandien milijonai gyventojų visame pasaulyje žaidžia kompiuterinius žaidimus. Štai keletas faktų apie taip pamėgtus kompiuterinius žaidimus:

  • Kompiuterinių žaidimų industrija vertinama maždaug 70 mln. dolerių visame pasaulyje.
  • Net 93 % kompiuterinių žaidėjų yra vyresni nei 18 metų. Įdomu tai, jog statistiniais duomenimis, vidutinis pirkėjų amžius yra 40 metų! Žinoma gali būti ir taip, jog tėvai tiesiog perka žaidimus savo vaikams.
  • Visų taip pamėgtame Super Mario žaidime debesys ir krūmai yra vienodos formos. Vienintelis skirtumas tas, jog jie nuspalvinti skirtingomis spalvomis.
    1990 m. žaidimą „Golden Axe“ įgarsino kaliniai, nuteisti mirties bausme.
  • Pasirodžius Super Mario žaidimui ir jam išpopuliarėjus, vardas Mario, kurį laiką buvo vienas populiariausių vardų.
  • Vienos geriausiai parduodamų žaidimų konsolių yra PlayStation 2 ir Nintendo DS, kiekvienos jų yra paduota po maždaug 155 mln. vienetų.
  • Mokslininkų įrodyta, jog kompiuteriniai žaidimai padeda žmonėms greičiau priimti teisingus sprendimus. Kompiuterinių žaidimų žaidėjai gali vienu metu atlikti daug užduočių, geriau ir atidžiau vairuoja, bei lengviau atpažįsta žmones minioje.
  • Dar vienas tyrimas parodė, jog chirurgai, kurie reguliariai žaidžia kompiuterinius žaidimus, daro 37% mažiau klaidų ir viską atlieka net 27% greičiau nei jų kolegos.
  • Pietų Korėjoje draudžiama jaunesniems nei 16 metų vaikams žaisti kompiuterinius žaidimus po vidurnakčio.
  • Starcraft laikomas nacionaliniu el. sportu Pietų Korėjoje.
  • Kinijoje draudžiama žaisti žaidimus, kuriuose žudomi žmonės.
  • Tetris yra populiariausias visų laikų žaidimas. Nuo jo sukūrimo 1982 m. parduota daugiau nei 40 mln. žaidimo kopijų.
  • Eminemas buvo vienas iš top 20 žaidėjų pasaulyje, surinkęs daugiausiai taškų Donkey Kng žaidimuose.
  • Įrodyta, jog žmonės, kure žaidžia kompiuterinius žaidimus, sapnuoja šviesesnius sapnus.
  • Halo 3 kūrėjai, per 3 žaidimo kūrimo metus suvalgė maždaug 9000 kg picos!
    Kiekvienais metais didžiausias virtualus alaus festivalis vyksta World of Warcraft žaidime.
  • Jauniausiu profesionaliu žaidėju yra laikomas Lil Poison. Būdamas šešerių, jis buvo priimtas į profesionalių žaidėjų lygą. Kompiuterinius žaidimus jis pradėjo žaisti dar būdams dviejų.

Populiarėjant žaidimų industrijai, atrandama vis daugiau įdomių ir negirdėtų dalykų apie kompiuterinius žaidimus. Visa tai rodo, jog susidomėjimas žaidimais išties didelis. Žaidimus žaidžia įvairaus amžiaus žmonės. Mokslininkai nepaliauja stebinti naujais tyrimais ir išvadomis apie kompiuterinius žaidimus, jų poveikį ir kitas ypatybes mums ir mūsų sveikatai. Susidomėjimas žaidimais yra paskata žaidimų kūrėjams nesustoti, o tobulėti ir kurti dar įdomesnius ir profesionalesnius žaidimus. Vieniems tai sportas, kitiems laisvalaikis, vieni juos mėgsta, kiti nekenčia. Nuomonių yra įvairiausių. Turint omenyje, kad žaidimai turi tam tikrų gerų savybių mūsų reakcijai, atminčiai, vairavimui ir kitiems dalykams, galima juos laikyti tikrai naudingais išradimais. Nepaisant to, kompiuteriniai žaidimai atima nemažai laiko ir artimųjų dėmesio.

Video žaidimai

Pirmieji video žaidimai

Šiandien neįsivaizduojame pasaulio be naujų technologijų, išmaniųjų telefonų, kompiuterių. Visa tai atrodo neatsiejama mūsų gyvenimo dalis. Naudojame juos kasdien ir bet kokiu paros metu. Naujosios technologijos gerokai palengvina mūsų gyvenimus, tačiau nepastebimai suteikia priklausomybę. Kuriamos įvairios programėlės, žaidimai, aplikacijos, kad kuo daugiau įvairaus amžiaus žmonių naudotųsi naujosiomis technologijomis.

Dabar įprasta į išmanųjį telefoną ar kompiuterį atsisiųsti įvairius žaidimus, programėles ir nevaržomai jais naudotis. Kadaise tai buvo nepažįstama ir neįsivaizduojama. Prieš kelis šimtus metų nebuvo kompiuterių, televizorių ir kitų šiandien plačiai naudojamų elektronikos prietaisų, tačiau žmonės kuo puikiausiai išsiversdavo ir be jų. Atsiradus pirmajam kompiuteriui, susidomėjimas juo nebuvo didelis, turėjo praeiti nemažai laiko, kol kompiuteriai buvo pradėti naudoti plačiai. Panašiai buvo ir su pirmaisiais video žaidimais. Manoma, jog pirmasis kompiuterinis žaidimas buvo „NIM“, sukurtas 1951 m. ir žaidžiamas „NIMROD“ kompiuteriu. Toks kompiuteris neturėjo grafinės išvesties, buvo žaidžiama mygtukų paspaudimais, žaidimas buvo matematinis strateginis. Nors žaidimas ir labai skyrėsi nuo dabartinių žaidimų, tačiau tai žaidimas, davęs pradžią kitiems kompiuteriniams žaidimams. Kompiuterinius žaidimus imta kurti pagal dar XIX a. kurtus mechaninius žaidimų aparatus. Kiek vėliau, 1952 m. sukurtas „Kryžiukų nuliukų“ žaidimas. Įvairių šaltinių teigimu, tai pirmasis žaidimas turėjęs grafinę išvestį. Žaidimas žaidžiamas ir šiandien, žinoma, jis gerokai patobulintas. Bėgant laikui atsirado ir daugiau kompiuterinių žaidimų, štai 1958 m. buvo sukurtas stalo teniso žaidimas, skirtas dviems žaidėjams. 1962 m. išleistas vienas pirmųjų skaitmeninių žaidimų, pavadinimu „Spacewar!“ Žaidimo esmė: du žaidėjai valdė po kosminį laivą, kuriuo turėjo nugalėti priešininką.

Kaip komercine pramoga, kompiuteriniai žaidimai tapo tik 1971 m. Žaidimai patyrė ir nuopolius ir pakilimus. 1985 m. žaidimų pramonė išgyveno savo renesansą, po kurio pramonė gerokai išaugo ir per keletą dešimtmečių uždirbo net 10 mlrd. JAV dolerių! Šiandien pažvelgus į pirmuosius žaidimų kompiuterius atrodo juokinga. Kompiuteriai buvo be galo dideli, su prasta grafika, o žaidimų pasirinkimas buvo labai menkas. Nepaisant to, tai buvo didžiulis pasiekimas. Žmonės burdavosi vieni su kitais ir kartu žaisdavo, dalindavosi žaidimais ir smagiai leisdavo laiką. Bėgant metams, kompiuteriai tapo geresni, užimdavo vis mažiau vietos, jų grafika vis gerėjo. Be to, kompiuteriai tapo gana plačiai prieinamu dalyku ir atsirado beveik kiekvienuose namuose, todėl netekdavo ilgai laukti ir stumdytis eilėse, kad būtų galima pažaisti. Tobulėjant kompiuteriams, kartu tobulėjo ir patys žaidimai. Atsirado įvairių rūšių ir žanrų, žaidimai pradėti kurti ir berniukams ir mergaitėms, tačiau dažnai sulaukia ir suaugusių susidomėjimo. Šiandien kompiuterių technikos pasiekimai itin dideli, galima rinktis iš įvairių dydžių ir formos kompiuterių. Be to, yra kompiuterių, pritaikytų būtent kompiuteriniams žaidimams. Tobulėjant kompiuteriams, tobulėjo ir mobilieji telefonai. Šiandien telefonai skirti ne tik skambinimui ir žinučių rašymui, tačiau jie plačiai naudojami žaidimams ir naršymui internete. Sukurta daugybė žaidimų, kuriuos galima atsisiųsti į savo išmaniuosius telefonus, todėl žaidimus galima žaisti bet kur ir bet kada.

Video žaidimai labai pasikeitė, tačiau jų paskirtis išliko tokia pati. Jie skirti pramogai, o kai kurie ir lavinimui. Šiuo metu būtų sunku, galbūt ir neįmanoma suskaičiuoti visų žaidimų. Jų yra įvairių ir skirtų įvairaus amžiaus žmonėms. Šiuolaikinių technologijų dėka, žaidimai neturi jokio amžiaus cenzo. Teisingai pasirinkus žaidimą, jį gali žaisti ir maži vaikai ir vyresnio amžiaus žmonės, taip paįvairindami savo kasdienybę. Žaidimų kūrimas šiuo metu itin klesti, galima sakyti, jog išgyvena savo aukso amžių.

Mūsų rėmėjas – „бързи кредити“ ir „кредит без трудов договор

Rekomendacijos

Žaidimai, priversiantys pajudėti ir atsikratyti nepageidaujamo svorio

Vos išgirdus apie kompiuterinius žaidimus, iškart galvojame apie veiksmo, kovinius ir kitokius žaidimus, dabar taip mėgiamus jaunimo. Tokie žaidimai reikalauja daug laiko ir skatina priklausomybę. Vis daugiau jaunuolių renkasi būtent tokį laisvalaikio praleidimo būdą ir valandų valandas praleidžia žaisdami įvairiausius kompiuterinius žaidimus. Šis užsiėmimas tikrai nėra pats geriausias, nukenčia artimieji, draugai, socialinis gyvenimas bei sveikata. Ilgas laikas prie kompiuterio tikrai neprisideda prie sveikesnio gyvenimo būdo. Priešingai, silpsta regėjimas, vargina nugaros skausmai, o taip pat gresia nutukimas.

Mūsų kūnas sukurtas taip, jog turime nuolat judėti. Aktyvumas yra labai svarbus gerai savijautai. Vien tik sėdint ir neužsiimant jokia sportine veikla, silpsta raumenys, imuninė sistema, širdies ir kraujagyslių veikla. Žaidžiantys žaidimus ir praleidžiantys daug laiko prie kompiuterio, anksčiau ar vėliau susiduria su šiomis sveikatos problemomis. Kaip alternatyvą įprastiems kompiuteriniams žaidimams, skirtiems žaisti sėdint prie kompiuterio, žaidimų kūrėjai sukūrė žaidimus, kur reikia judėti ir aktyviai leisti laiką. Tai išties puiki alternatyva tiems, kurie turi antsvorio arba nori pagerinti fizinę formą, tačiau nemėgsta sportuoti. Žaidimai tinka visiems, nėra tam tikro amžiaus cenzo ar lyties, reikia noro ir jau galite pradėti. Tereikia turėti tam tikrus kompiuterio priedėlius, galinčius fiksuoti judesius. Štai keletas šiuo metu populiarių tokio tipo žaidimų:

  • Xbox Fitness – leidžia rinktis iš daugybės treniruočių, žiūrint į televizoriaus ekraną. Galite rinktis Zumba, kardio treniruotes bei kitokias sportines treniruotes. Daugumą treniruočių veda žinomi sporto treneriai, todėl jos tikrai efektyvios. Šio žaidimo metu, ekrane galite matyti savo siluetą ir stebėti kaip jis juda realiu laiku. Degant tam tikrai kūno daliai, dirba tam tikras kūno raumuo, taip galite stebėti kuri raumenų grupė gauna daugiausiai krūvio. Taip pat galite matyti savo pulsą, jis gali būti kiek netikslus, nes apskaičiuojamas pagal jūsų judėjimą, tačiau tai gana įdomu. Judant pagal tokį žaidimą, sportas tampa pramoga.
  • Just Dance – gana populiarus žaidimas jaunimo tarpe. Tai nėra standartinis fitneso žaidimas. Žaidimo tikslas, kuo tiksliau atkartoti ekrane rodomus šokių judesius. Už tai skiriami taškai. Judėti galite pagal populiariausias dainas ir atlikėjus. Šis žaidimas ne tik puikus būdas sustiprinti raumenis ir numesti svorio, tačiau ir linksma pramoga su draugais. Galite kartu šokti ir stebėti kuriam sekasi geriau.
  • Shape Up – žaidimas skirtas ir individualiems užsiėmimas ir smagiam laiko praleidimui su draugų kompanija. Tai linksmas žaidimas, kurio metu reikia atlikti įvairiausius pratimus. Puikus kalorijas deginantis žaidimas. Galima rinktis 90 sekundžių trunkančias pratimų serijas arba 4 savaičių trukmės treniruotes, jūsų norimam tikslui pasiekti. Dar vienas smagus žaidimas, padedantis treniruotis ir linksmu būdu stiprinti raumenis.
  • Dance Central Spotlight – žaidimas, kurio metu reikia atkartoti šokių judesius. Už tai kaip tiksliai atkartojami judesiai, yra skiriami taškai. Kuo tiksliau atkartojus rodomus šokio judesius, galima pereiti į kitą lygį. Žaidimo herojus galima valdyti savo judesiais ir balso nurodymais.

Smagu, jog ir kompiuteriniai žaidimai gali būti aktyvūs ir padeda sustiprinti raumenis bei pagerinti savijautą. Tobulumui nėra ribų, tai įrodo įvairios žaidimų galimybės. Galite stebėti kurie raumenys gauna didžiausią krūvį, stebėti preliminarų pulsą, rinktis įvairiausių tipų treniruotes ir konkuruoti su draugais. Pasirinkus šiuos žaidimus, sportas tikrai nebebus nuobodus užsiėmimas, galėsite smagiai leisti laiką, klausytis mėgiamos muzikos ir atlikinėti įvairius pratimus, padedančius padailinti kūno linijas. Žaidimai skirti ir vyrams ir moterims, todėl visi gali nevaržomai žaisti ir treniruotis.

Video žaidimai

Filmai kompiuterinių žaidimų tematika

Naujos technologijos užvaldė pasaulį, todėl jas sutinkame nuolat. Kompiuteriniai žaidimai, viena iš naujų technologijų rūšių, jie itin populiarūs ir mėgiami įvairaus amžiaus grupių. Daugelis praleidžia valandų valandas, žaidžiant kompiuterinius žaidimus ir lavinant įvairius įgūdžius. Dauguma žmonių, kurie žaidžia vaizdo žaidimus, teigia, jog tai puikus būdas atsipalaiduoti po dienos darbų, pamiršti apie rūpesčius bei problemas. Tačiau, kartais norisi tiesiog ramaus vakaro, nieko neveikiant, tiesiog žiūrint televizorių ar mėgiamą filmą, jaukiai susisupus į minkštą pledą ir apsikabinus brangų žmogų. Filmų pramonė didžiulė, yra begalės skirtingų filmų žanrų. Na, bet jei jau kalbant žaidimų tema, tokio tipo filmų taip pat yra nemažai. Vieni jie yra apie kompiuterinius žaidimus, kituose juos galima išvysti tam tikrais momentais, treti yra tiesiog įkvėpti kompiuterinių žaidimų. Gausa išties didelė, todėl rinktis tikrai yra iš ko. Kad būtų lengviau išsirinkti, štai sąrašas filmų, susijusių su kompiuteriniais žaidimais.

  • Warcraft (2016 m.);
  • Pikseliai (2015 m.);
  • Need fo Speed. Ištroškę greičio (2014 m.);
  • Ralfas griovėjas (2012 m.);
  • Tylioji kalva: apsireiškimas (2012 m.);
  • Absoliutus blogis: atpildas (2012 m.);
  • Skotas Piligrimas prieš pasaulį (2010 m.);
  • Persijos princas: laiko smiltys (2010 m.);
  • Tronas: palikimas (2010 m.);
  • Absoliutus blogis: pomirtinis gyvenimas (2010m.);
  • Far Cry (2008 m.);
  • Absoliutus blogis: išsigimimas (2008 m.);
  • Maksas Peinas (2008 m.);
  • Absoliutus blogis: išnykimas (2007 m.);
  • Paštininkas (2007 m.);
  • Hitmanas (2007 m.);
  • Senelės berniukas (2006 m.);
  • Tylioji kalva (2006 m.);
  • Karaliaus vardu. Požemių pasaulio sakmė (2006 m.);
  • DOA: Gyvos arba mirusios (2006 m.);
  • Final Fantasy VII: Advent Children (2005 m.);
  • Doom (2005 m.);
  • Absoliutus blogis: apokalipsė (2004 m.);
  • Šnipų vaikučiai 3: Žaidimo pabaiga (2003 m.);
  • Absoliutus blogis (2002 m.);
  • Kapų plėšikė Lara Kroft (2001 m.);
  • Žūtbūtinis mūšis (1995 m.);
  • eXistenZ (1999 m.);
  • Dvigubas drakonas (1994 m.);
  • Gatvių kovotojas (1994 m.);
  • Karo žaidimai (1983 m.);
  • Tronas (1982 m.);

Tai tik dalis filmų žaidimų tematika. Iš tiesų filmų kuriuose kalbama apie žaidimus arba žaidimai yra pagrindinė filmo dalis yra kur kas daugiau. Ne visi išvardinti filmai susilaukė didžiulės sėkmės. Kai kurie jų yra tik paprasti filmai, geram laiko praleidimui. Na, o kai kurie filmai pelnė tikrai didžiulį pripažinimą ir yra itin gerai vertinami. Žvelgiant į tokią filmų gausą, susidaro nuomonė, jog žaidimų tematika yra vienas populiaresnių žanrų. Be to, tokius filmus renkasi ne tik žaidimų mėgėjai. Juos žiūri įvairi publika. Tai gana paklausus žanras. Kadangi šiandien žaidimų įvairovė išties didžiulė, filmų kūrėjai gali semtis daugybės idėjų iš gausybės įvairiausių žaidimų. Yra nemažai žaidimų apie kompiuterinius žaidimus skirtus vaikams. Tokie žaidimai paprastai kuriami tikslinei publikai, tačiau tokius filmus vaikai dažnai žiūri su savo tėvais, todėl ir jie įtraukiami į žaidimų pasaulį.

Filmų, taip pat kaip ir kompiuterinių žaidimų industrija išties klesti. Yra dar daugybė temų, žanrų ir idėjų, kurias galima panaudoti filmuose. Šio žanro filmai gana mėgiami, todėl nešantys nemenką pelną. Tuo gali džiaugtis ir žaidimų ir filmų kūrėjai. Galima teigti, jog žaidimai yra paskata kurti filmus ir atvirkščiai. Šios abi industrijos gyvuos dar ilgai. Ir filmai, ir kompiuteriniai žaidimai yra puikus būdas atsipalaiduoti.

Video žaidimai

Ar kompiuteriniai žaidimai yra sportas?

Jeigu reiktų apibrėžti sporto sąvoką, tuomet pirmiausiai į galvą šautų tai, jog sportas yra užsiėmimas, kurio metu atliekami tam tikri fiziniai arba protiniai pratimai, reikalaujantys treniruočių ir pasiruošimo. Šiandien sportas yra kiek platesnė sąvoka, vis daugiau užsiėmimų ar net laisvalaikio praleidimo būdų galima pavadinti sportu. Pasaulyje vis dažniau galima išgirsti apie elektroninį sportą ir rengiamus turnyrus. Lietuvoje, susidomėjimas šiuo sportu taip pat gana didelis.

Elektroninis sportas gali būti apibrėžiamas kaip varžybos, kuriose žaidžiami kompiuteriniai žaidimai, taip pat šis sportas dar gali būti vadinamas el. sportu, kibersportu, bei profesionaliomis kompiuterinių žaidimų varžybomis. Vis daugiau šalių pripažįsta vaizdo žaidimus kaip pilnavertę sporto šaką, kurioje galima kovoti dėl geriausio sportininko titulo. Šiuo sportu užsiimantys asmenys valandų valandas praleidžia žaisdami kompiuterinius žaidimus ir treniruodami savo įgūdžius varžyboms. Šios sporto šakos sportininkai turi ir savo pavadinimą, jie vadinami kiberatletais. Kiberatletai treniruojasi kiekvieną dieną, maždaug po 5-9 valandas per dieną, 7 dienas per savaitę. Kol įprastų sporto šakų sportininkai treniruojasi sporto salėse, aikštelėse ar gryname ore, kiberatletai pluša ir miklina savo pirštus uždarose patalpose spaudinėdami pelės ir klaviatūros mygtukus, bei tobulindami strateginius ir kitokius įgūdžius reikalingus šiam sportui. Sportu galima užsiimti ir komandose ir individualiai. Elektroninio sporto atletai turi treniruotis, kad sustiprintų reakciją ir koncentraciją į žaidimą.

Užsiimantys šiuo sportu profesionaliai ir skiriantys tam tikrai daug laiko, gali iš šio sporto užsidirbti pragyvenimui. Profesionalūs sportininkai žaidžia aukščiausio lygio turnyruose, kuriuose už prizines vietas skiriami nemenki piniginiai apdovanojimai. Tokius turnyrus paprastai remia stambios įmonės, todėl joms skiriama nemažai pinigų, be to turnyrai transliuojami ir per televiziją bei turi savo komentatorius. Akivaizdu, jog šis sportas jau pamėgtas ir vertinamas įtakingų žmonių, kurie finansuoja ir visaip kitaip remia tokias varžybas. Kompiuterinių žaidimų atsiradimo pradžioje, nebuvo galima nė pasvajoti, jog kada nors jie taps tokie populiarūs, bus rengiami turnyrai ir tai bus laikoma sportu. Praeityje daug kas atrodė kitaip, o galbūt ir neįmanoma. Buvo sunku patikėti, jog naujosios technologijos šitaip užkariaus pasaulį ir užsitikrins garbingą vietą šiuolaikinėje visuomenėje.

Kol kas šis sportas populiariausias Pietų Korėjoje, tačiau sparčiai populiarėja ir kitose pasaulio šalyse. Lietuvoje susidomėjimas šiuo sportu taip pat didėja, vis daugiau žmonių užsiima tuo profesionaliai. Keletas lietuvių jau dalyvauja ir pasaulinio lygio turnyruose, bei užima visai neblogas vietas, taip garsindami savo šalį bei populiarindami el. sportą Lietuvoje. Įdomu tai, jog daugelio nuomone stebėti elektroninio sporto turnyrus yra neįdomu, tačiau įvairiais duomenimis, 2013 m. „League of Legends“ pasaulio čempionatą tiesiogiai stebėjo maždaug 32 milijonai žiūrovų! Išvydus tokius skaičius, abejonės apie šio sporto populiarumą iškart išsklaidomos. Skeptikų nuomone, tokios varžybos nėra reikalingos ir elektroninis sportas neturėtų vadintis sporto šaka, tačiau skaičiai kalba patys už save.

Elektroninis sportas yra sparčiai auganti ir populiarėjanti niša, pritraukianti vis daugiau sportininkų ir verslininkų. Gerai žinomos ir smulkesnės kompanijos noriai sutinka tapti turnyrų rėmėjais. Ši sporto šaka gali būti priskiriama protiniams žaidimams, nes smegenys čia turi būti itin aktyvios, žaidėjai turi būti budrūs ir pasižymėti greita reakcija. Reiktų paminėti ir tai, jog kibersportu nebūtinai turi būti užsiimama profesionaliai, tai gali būti hobis arba tiesiog atipalaidavimo būdas po sunkios darbo dienos. Kuriama įvairiausių naujų žaidimų, pritraukiančių vis naujų šio sporto aistruolių. Tai sportas atviras visiems, todėl juo gali užsiimti visi norintys ir pasitikintys savo jėgomis.

Video žaidimai

Įžymybės, kurios žaidžia kompiuterinius žaidimus

Vaizdo žaidimai dažnai asocijuojasi su gana uždaro būdo asmenimis, per naktis žaidžiančiais kompiuterinius žaidimus ir nematančius dienos šviesos. Daugelio nuomonė apie kompiuterinių žaidimų mėgėjus būtent tokia. Tačiau tai tik vienas iš daugelio nusistovėjusių stereotipų. Iš tiesų kompiuterinius žaidimus mėgsta įvairiausio plauko ir socialinės padėties žmonės. Galbūt kiek netikėta, tačiau įžymūs žmonės taip pat turi priklausomybę kompiuteriniams žaidimams ir turėdami laisvo laiko jį išnaudoja būtent kompiuteriniams žaidimams. Įdomiausia, jog priklausomi yra ne tik žinomi vyrai, tačiau ir moterys, kurios to visiškai neslepia, netgi didžiuojasi tuo, jog gali būti lygiavertės žaidėjos su vyrais. Kas gi šie žmonės? Štai:

  • Daniel Craig – puikiai pažįstamas aktorius, suvaidinęs Džeimsą Bondą. Teigiama, jog aktorius buvo gana stipriai pasinėręs į kompiuterinius žaidimus, vieni jo mėgiamiausių „Halo“ ir „Guitar Hero“. Dėl žaidimų jis dažnai pykdavosi su dabar jau buvusia savo mergina.
  • Vin Diesel – garsus Holivudo aktorius neslepia savo priklausomybės kompiuteriniams žaidimams. Aktorius netgi buvo internete pasidalinęs vaizdo įrašu, kuriame jis, kartu Su Paul Walker žaidžia „World of Warcraft“ žaidimą.
  • Mila Kunis – žymi amerikiečių aktorė taip pat turi aistrą kompiuteriniams žaidimams. Nors įprastai kompiuterinius žaidimus mieliau renkasi vyrai, Mila yra viena tų moterų, kurios taip pat puikiai žaidžia ir gali lygiuotis su vyriškos lyties atstovais. Pati aktorė vieno interviu metu teigė, jog buvo taip įsitraukusi į „World of Warcraft“ žaidimą jog valandų valandas dėvėdama vien apatinius žaisdavo šį žaidimą ir tikino esanti gana gera žaidėja.
  • Snoop Dogg – žymus amerikiečių reperis labai mėgsta kompiuterinius žaidimus. Reperis tikino turintis didžiulę aistrą kompiuteriniams žaidimams. Jo balsu įgarsintas „Call of Duty: Ghosts“.
  • Megan Fox – gerai žinoma aktorė, garsėjanti savo nepriekaištinga išvaizda. Nepaisant savo moteriškumo, aktorė neslepia savo aistros vaizdo žaidimams. Ji labai mėgo žaidimą „Halo“, o taip pat teigė jog dar vienas jos mėgiamiausių yra „Mortal Combat“.
  • Dave Chapelle – žymus komediantas, sako, jog jo aistra yra žaidimas „World of Warcraft“. Jis tai sako atvirai ir nieko neslėpdamas, o kartais net kuria populiarių žaidimų personažų parodijas.
  • Ice-T – žinomas reperis ir televizijos žvaigždė laisvu laiku neatsispiria kompiuteriniams žaidimams. Kaip ir daugelis žymių žmonių, jis taip pat prisipažino esąs didžiulis žaidimo „Call of Duty“ fanas.
  • T-Pain – reperis prisipažįsta esantis priklausomas nuo kompiuterinių žaidimų, tačiau nieko blogo tame nemato. Iš pradžių jis bandė slėpti šį faktą, tačiau vėliau suprato, jog nėra tikslo ir prisipažino viešai bei teigė, jog jam tai tiesiog linksma pramoga.
  • Robin Williams – garsus aktorius būdamas gyvas labai mėgo kompiuterinius žaidimus. Jis buvo didžiulis „Legend of Zelda“ gerbėjas ir netgi savo dukrą pavadino Zeldos vardu! Be to, aktorius taip pat mėgo ir vieną populiariausių žaidimų „World of Warcraft“.

Akivaizdu jog kompiuteriniams žaidimams negali atsispirti ne tik paprasti mirtingieji, tačiau ir gerai žinomi žmonės. Labai tikėtina, jog šį sąrašą gali papildyti dar nemažai žinomų žmonių, kurie neprisipažįstą apie šį pomėgį viešai, tačiau tikrai tuo užsiima. Be to, yra daugybė jaunų talentų, kurie su naujosiomis technologijomis užaugo, todėl neišvengiamai jie taip pat gali būti įtraukti į šį sąrašą. Gyvename naujų technologijų amžiuje, todėl natūralu, kad kompiuteriniai žaidimai ir visa kas yra nauja įtraukia daugybę žmonių. Net ir gerai žinomuose Holivudo filmuose, kuriuose vaidino ir anksčiau minėti aktoriai, galima išvysti vaizdo žaidimų. Kartais žaidimai netgi įkvepia naujus muzikinius kūrinius ar net vaidmenis.

Rekomendacijos

Priklausomybė nuo kompiuterio ir kompiuterinių žaidimų

Naujos technologijos sparčiai įsiveržė į mūsų kasdienius gyvenimus ir užėmė svarbią vietą. Nepastebimai telefonams, kompiuteriams, televizoriui ir kitiems elektroniniams prietaisams skiriame didžiąją dalį savo laiko. Žmonės paskęsta virtualioje realybėje ir praranda laiko nuovoką. Tai blogina tarpusavio santykius, silpsta regėjimas, mažėja koncentracija į svarbius dalykus. Atsiradus naujosioms technologijoms net ir to nenorint, jos pasiglemžia daug svarbaus ir brangaus laiko.

Kompiuteris reikalingas visur ir kiekvieną dieną. Šiandien, turbūt nei viena darbovietė neišsiverstų be kompiuterio ir interneto. Dienų dienas, valandų valandas žmonės prikaustomi prie kompiuterių ekranų ir skęsta virtualiame pasaulyje. Žinoma, kompiuteriai labai palengvina darbą, mokymąsi ir panašiai, tačiau nuo jų žmonės tampa priklausomi. Ypač prasta situacija yra kalbant apie kompiuterinius žaidimus. Jau ne vienerius metus ši problema pastebima ir kelia nerimą. Paaugliai, o taip pat ir suaugę yra labai įnikę į kompiuterinius žaidimus. Atsisėdę prie kompiuterio jie pamiršta apie realų laiką ir valandų valandas žaidžia įvairaus žanro žaidimus. Atitraukti juos nuo kompiuterio ekrano – labai sunku. Tai gana rimta problema, kuri jau laikoma priklausomybe. Žaidimai paveikia žmonių psichiką, nebematoma nieko aplink, susikoncentruojama ir gyvenama žaidimų sukurtame pasaulyje, siekiant pereiti į naujus lygius, bei pasiekti kuo geresnį rezultatą. Pastebima, jog vis jaunesni vaikai tampa priklausomi nuo kompiuterinių žaidimų. Žaidimų industrija dabar itin klesti ir sukuria daugybę įvairiausių žaidimų visoms amžiaus grupėms. Laimė, jog jaunesnius vaikus nuo kompiuterio atpratinti yra šiek tiek lengviau, tačiau sunerimti tikrai yra dėl ko. Kompiuteriniai žaidimai dažnai atlieka atpalaiduojamą funkciją, kuomet žmonės pavargsta nuo darbų, problemų, rūpesčių, paskendę virtualioje realybėje jie pamiršta apie realų pasaulį ir juos supančias problemas. Tai viena priežasčių, kodėl tiek daug žmonių tampa priklausomais.

Dauguma vaikų ir paauglių žaidžia paslapčia nuo tėvų. Jie išnaudoja laiką kol tėvų nėra namie ir sėda prie kompiuterio vos grįžę iš mokyklos. Nuo to nukenčia mokslai, nes visas dėmesys skiriamas kompiuteriniams žaidimams. Tarp berniukų, vaikinų ir vyrų populiariausi žaidimų žanrai yra koviniai, veiksmo, strateginiai. Tokiuose žaidimuose reikia kovoti, žudyti ir naudoti kitokį smurtą, o tai skatina agresyvumą. Akivaizdu, jog šiuolaikiniai moksleiviai yra gerokai agresyvesni nei anksčiau, juos dažnai užvaldo pykčio ar smurto protrūkiai, kurie ne visuomet baigiasi laimingai. Itin jaučiamas polinkis smurtauti. Mažieji taip pat greitai perima žaidimų manieras ir stengiasi jas atkartoti susitikę savo bendraamžius. Žaidimai neretai tampa pagrindine pokalbių tema, dalijamasi patirtimi, patarimais ir kitais dalykais. Dar viena blogybė yra ta, jog nuo per ilgo žaidimo kompiuteriu, nukenčia bendravimas. Jaunimas sunkiai užmezga naujas pažintis, sunku rasti bendrą kalbą, o be to kartais tam net nelieka laiko. Įvairios studijos ir tyrimai įrodė, jog priklausomybė kompiuteriui ir kompiuteriniams žaidimams yra tokia pat rimta, kaip ir kitos priklausomybės.

Visuomenė jaučia šių priklausomybių žalą, tačiau ne visi sutinka jų atsikratyti. Asmenys, kurie yra priklausomi, dažnai tokiais nesijaučia, jiems atrodo normalu valandų valandas praleisti prie kompiuterio ir skęsti virtualioje realybėje. Artimieji susirūpinę, skatinama ieškoti priemonių kaip kovoti su šiomis blogybėmis. Vis dėlto, susidomėjimas žaidimais nemažėja, dabar ypač populiarėja žaidimai išmaniaisiais telefonais, todėl tai dar labiau sustiprina šią priklausomybę. Asmenys gali žaisti bet kur ir bet kada. Žaidimai neretai atstoja draugus, santykius su artimaisiais. Nukenčia darbas ir mokslai. Nepaisant to, žaidimų kūrėjai nesustoja ir kuria visa naujus žaidimus, jiems tai labai lengvi pinigai ir pripažinimas, todėl niekas nenori praleisti tokios galimybės. Technologijos ir šiuolaikiniai elektronikos prietaisai tikrai palengvina gyvenimus, tačiau tuo pačiu turi ir neigiamų ypatybių. Kovoti su priklausomybėmis yra sudėtinga, atrodytų toks nekaltas dalykas kaip žaidimai negali būti pavojingas, tačiau realybė yra kitokia. Vienas iš būdų, padedančių mažiau laiko praleisti prie kompiuterio yra realus bendravimas, reikia kuo daugiau laiko praleisti su artimaisiais ir šeimos nariais. Kad ir kaip mus kartais varžo laikas – šeima visuomet turi būti pirmoje vietoje, kuo daugiau laiko praleisite kartu, tuo mažiau jo liks pašaliniams ir nereikšmingiems dalykams.