logo

Ar kompiuteriniai žaidimai yra sportas?

Jeigu reiktų apibrėžti sporto sąvoką, tuomet pirmiausiai į galvą šautų tai, jog sportas yra užsiėmimas, kurio metu atliekami tam tikri fiziniai arba protiniai pratimai, reikalaujantys treniruočių ir pasiruošimo. Šiandien sportas yra kiek platesnė sąvoka, vis daugiau užsiėmimų ar net laisvalaikio praleidimo būdų galima pavadinti sportu. Pasaulyje vis dažniau galima išgirsti apie elektroninį sportą ir rengiamus turnyrus. Lietuvoje, susidomėjimas šiuo sportu taip pat gana didelis.

Elektroninis sportas gali būti apibrėžiamas kaip varžybos, kuriose žaidžiami kompiuteriniai žaidimai, taip pat šis sportas dar gali būti vadinamas el. sportu, kibersportu, bei profesionaliomis kompiuterinių žaidimų varžybomis. Vis daugiau šalių pripažįsta vaizdo žaidimus kaip pilnavertę sporto šaką, kurioje galima kovoti dėl geriausio sportininko titulo. Šiuo sportu užsiimantys asmenys valandų valandas praleidžia žaisdami kompiuterinius žaidimus ir treniruodami savo įgūdžius varžyboms. Šios sporto šakos sportininkai turi ir savo pavadinimą, jie vadinami kiberatletais. Kiberatletai treniruojasi kiekvieną dieną, maždaug po 5-9 valandas per dieną, 7 dienas per savaitę. Kol įprastų sporto šakų sportininkai treniruojasi sporto salėse, aikštelėse ar gryname ore, kiberatletai pluša ir miklina savo pirštus uždarose patalpose spaudinėdami pelės ir klaviatūros mygtukus, bei tobulindami strateginius ir kitokius įgūdžius reikalingus šiam sportui. Sportu galima užsiimti ir komandose ir individualiai. Elektroninio sporto atletai turi treniruotis, kad sustiprintų reakciją ir koncentraciją į žaidimą.

Užsiimantys šiuo sportu profesionaliai ir skiriantys tam tikrai daug laiko, gali iš šio sporto užsidirbti pragyvenimui. Profesionalūs sportininkai žaidžia aukščiausio lygio turnyruose, kuriuose už prizines vietas skiriami nemenki piniginiai apdovanojimai. Tokius turnyrus paprastai remia stambios įmonės, todėl joms skiriama nemažai pinigų, be to turnyrai transliuojami ir per televiziją bei turi savo komentatorius. Akivaizdu, jog šis sportas jau pamėgtas ir vertinamas įtakingų žmonių, kurie finansuoja ir visaip kitaip remia tokias varžybas. Kompiuterinių žaidimų atsiradimo pradžioje, nebuvo galima nė pasvajoti, jog kada nors jie taps tokie populiarūs, bus rengiami turnyrai ir tai bus laikoma sportu. Praeityje daug kas atrodė kitaip, o galbūt ir neįmanoma. Buvo sunku patikėti, jog naujosios technologijos šitaip užkariaus pasaulį ir užsitikrins garbingą vietą šiuolaikinėje visuomenėje.

Kol kas šis sportas populiariausias Pietų Korėjoje, tačiau sparčiai populiarėja ir kitose pasaulio šalyse. Lietuvoje susidomėjimas šiuo sportu taip pat didėja, vis daugiau žmonių užsiima tuo profesionaliai. Keletas lietuvių jau dalyvauja ir pasaulinio lygio turnyruose, bei užima visai neblogas vietas, taip garsindami savo šalį bei populiarindami el. sportą Lietuvoje. Įdomu tai, jog daugelio nuomone stebėti elektroninio sporto turnyrus yra neįdomu, tačiau įvairiais duomenimis, 2013 m. „League of Legends“ pasaulio čempionatą tiesiogiai stebėjo maždaug 32 milijonai žiūrovų! Išvydus tokius skaičius, abejonės apie šio sporto populiarumą iškart išsklaidomos. Skeptikų nuomone, tokios varžybos nėra reikalingos ir elektroninis sportas neturėtų vadintis sporto šaka, tačiau skaičiai kalba patys už save.

Elektroninis sportas yra sparčiai auganti ir populiarėjanti niša, pritraukianti vis daugiau sportininkų ir verslininkų. Gerai žinomos ir smulkesnės kompanijos noriai sutinka tapti turnyrų rėmėjais. Ši sporto šaka gali būti priskiriama protiniams žaidimams, nes smegenys čia turi būti itin aktyvios, žaidėjai turi būti budrūs ir pasižymėti greita reakcija. Reiktų paminėti ir tai, jog kibersportu nebūtinai turi būti užsiimama profesionaliai, tai gali būti hobis arba tiesiog atipalaidavimo būdas po sunkios darbo dienos. Kuriama įvairiausių naujų žaidimų, pritraukiančių vis naujų šio sporto aistruolių. Tai sportas atviras visiems, todėl juo gali užsiimti visi norintys ir pasitikintys savo jėgomis.